- poakis
- póakis dkt. Pajúodę póakiai.
.
.
poakis — sm. (1) vieta po akimi, paakys: Jos poakiai įpuolę, tokia kūda Brš. Sublogęs – pajuodę poakiai Prn. Jau poakiai surukę Rod. Išejo mėlynais poakiais Lp. Jos veidas atrodė liesesnis, poakiuose – tamsūs šešėliai, bet akys gyvos, besišypsančios J.Dov … Dictionary of the Lithuanian Language